SVEIKATAI PALANKI MITYBA

: 2022 gruodžio 06

Visą lapkričio mėnesį Jurbarko Vytauto didžiojo progimnazijos mokiniai skyrė sveikatai palankiai mitybai.

Visuomenės sveikatos specialistė su klasių vadovėmis vedė sveikos mitybos pamokėles. Pradinių klasių mokiniais susipažino ir prisiminė maisto pasirinkimo piramidę, aptarė maisto dėžučių temą, vandens naudą organizmui, mokinosi studijuoti maisto produktų etiketes. Kūrė, karpė, klijavo ir lipdė sveiko maisto lėkštes, bei pasitikrino žinias dalyvaudami protmūšyje.

Ketvirtų klasių mokiniai atliko eksperimentą: mokiniai atsinešė įvairių produktų pakuotes, jas studijavo, skaitė etiketes, tyrinėjo kokia produkto maistinė ir energetinė vertė, skaičiavo kiek cukraus slepiasi mūsų mėgstamuose produktuose.

Kartu su vyresnių klasių mokiniais diskutavome apie mitybos sutrikimus, aptarėme kaip atpažinti ir kaip padėti mitybos sutrikimų turintiems draugams ar artimiesiems. Išsiaiškinome kas yra dėmesingas valgymas ir kokia jo nauda.

Kartu su technologijų būreliu „Pats gaminu“ paminėjome Europos sveikos mitybos dieną. Ta proga surengėme sveikų užkandžių fiestą skirtą visai progimnazijos bendruomenei. Mokiniai ragavo sveikuoliškų kruasanų įdarytų varškės, obuolių, sūrio ir kumpio bei bananų įdarais. Technologijų būrelio nariams buvo įteiktos padėkos ir atminimo dovanėlės.

Sveikatai palankios mitybos temą užbaigėme sveikos gyvensenos edukacija Brokoliukas ir Braškytė „7 SVEIKATOS STEBUKLAI“. Edukacijos metu per kūrybinę, žaidybinę, meninę ir informacinę pusę mokiniai aptarė pagrindinius sveikos gyvensenos principus: fizinį aktyvumą, higieną, mitybą, ekologiją, tausojimą, emocijas bei rūšiavimą.

Jurbarkų darželio-mokyklos ugdytinai surengė sveikatai palankių patiekalų degustaciją. Patys ragavo ir vaišino draugus, taip pat iš atsineštų produktų bandė sudėlioti maisto pasirinkimo piramidę. Džiugu, kad visgi daugiausia patiekalų atsidūrė apatiniuose piramidės aukštuose. Šių patiekalų mes turi suvartoti daugiausia.

Pirmokėliai klausė linksmos pasakos apie dantukų priežiūrą, rodė kaip patys valosi dantukus, diskutavo kas yra dantukų draugai, o kas priešai. Netgi pasimatavo dantų gydytojo chalatą.

VAIKŲ PATARIMAI:

Valgykite įvairų maistą. Per dieną su maistu mes turėtume gauti apie 40 skirtingų maistinių medžiagų, tačiau nė vienas maisto produktas neturi visų reikiamų maistinių medžiagų ir pakankamo jų kiekio, todėl didesnė tikimybė, kad gausite visko, ko reikia, ir pakankamais kiekiais, jeigu valgysite įvairų maistą. Dažniau rinkitės augalinės kilmės maistą. Augaliniuose produktuose yra vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, flavonoidų, fenolių, fitosterolių ir kitų sveikatai palankių medžiagų, kurių nėra arba yra mažai gyvūniniuose produktuose.
Penkis kartus per dieną valgykite daržovių, vaisių ar uogų. Kiekvieno valgio metu valgykite daržovių, vaisių ar uogų. Kas dieną rekomenduojama suvartoti bent 400–500 g arba 5 porcijas daržovių, vaisių ar uogų, iš kurių – apie 300 g daržovių (neskaitant bulvių) ir 150–200 g vaisių bei uogų. Geriausia vartoti šviežias daržoves, vaisius ir uogas, tačiau tinka ir troškintos, šaldytos, džiovintos. Daržovių, vaisių ar uogų sultys nėra visavertis daržovių, vaisių ar uogų pakaitalas, nes jose lieka kur kas mažiau organizmui reikalingų skaidulinių medžiagų bei santykinai daugiau cukrų, todėl sultis vartokite saikingai. Bent 2–3 kartus per savaitę vartokite ankštines daržoves (pupeles, žirnius, lęšius), kurios yra vertingi, daug augalinių baltymų turintys maisto produktai. Kasdien kaip užkandį pasirinkite įvairių rūšių nesūdytus riešutus (apie 30 g) ir sėklas.
Valgykite žuvį du ar tris kartus per savaitę. Per savaitę patariama suvalgyti ne mažiau kaip 300–450 g žuvies ar jos produktų. Iš jų bent 200 g turėtų būti riebi žuvis, pvz., lašiša, upėtakis, skumbrė ar silkė, turinčios daugiau omega-3 riebalų rūgščių. Ribokite arba saikingai vartokite plėšriąsias žuvis (ešerys, lydeka, tunas, kardžuvė), kuriose gali būti gyvsidabrio. Šių žuvų nerekomenduojama valgyti nėščiosioms, žindančioms mamoms ir vaikams.
Ribokite maisto produktus ir gėrimus, kuriuose yra daug cukraus. Maisto produktai, kuriuose yra daug cukrų, paprastai turi mažai kitų vertingų maisto medžiagų. Be to, jie labai kaloringi. Geriausia, kai cukrų kiekis neviršija 5 g/100 g produkto. Apie tai, kad į maisto produktą pridėta cukrų, galite sužinoti, jei etiketėje sudedamųjų dalių sąraše yra nurodyta „cukrus“, „gliukozė“, „fruktozė“, „gliukozės sirupas“, „kukurūzų sirupas“ ir pan. „Nesudegintos“ kalorijos vėliau gali virsti nereikalingais kilogramais, kurie kaupiasi kūne riebalų pavidalu.
Ribokite druskos kiekį. Rinkitės maisto produktus ir paruoštą (perdirbtą) maistą, kuriame yra mažai druskos, nes apie 70–80 proc. druskos gauname su perdirbtais maisto produktais. Bendras druskos kiekis per parą, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais, neturi būti didesnis kaip 5 g arba vienas arbatinis šaukštelis. Kadangi Lietuva yra geografinėje jodo trūkumo zonoje druską patartina vartoti tik joduotą. Vietoje druskos maistą paskaninkite žolelėmis ar kitais nesūdytais prieskoniais. Sūrumo pojūtis labai greitai keičiasi. Pradėjus vartoti mažiau sūdyto maisto, greitai priprantama ir nebeatrodo, jog druskos yra per mažai. Sūrus maistas tampa nebeskanus.
Rinkitės maisto produktus, pažymėtus simboliu „Rakto skylutė“. Šiuo simboliu žymimi produktai, kuriuose, palyginti su kitais tos pačios grupės maisto produktais, yra mažiau druskos, cukraus ir riebalų, o grūdiniuose produktuose – daugiau maistinių skaidulų. Tokiuose maisto produktuose nėra saldiklių.
Gerkite pakankamai vandens. Vandens kiekis, kurį reikia suvartoti per parą, kiekvienam asmeniui yra individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant asmens amžių, kūno svorį, ūgį ir kt. Esant karštiems orams, po sunkaus fizinio krūvio – sportuojant, dirbant fizinį darbą, būtina suvartoti daugiau vandens. Per parą išgerkite maždaug 6–8 stiklines arba 1,5–2,0 litrus vandens. Rekomenduojama gerti geriamąjį vandenį, mineralizuotą ar silpnos mineralizacijos natūralų mineralinį vandenį.