LT  |  EN  |  RU      Sitemap 20Sitemap 20
slide 1

JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS 2018 METŲ ATASKAITA

  • BENDROJI DALIS
    • PAGRINDINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SAVIVALDYBĖJE ANALIZĖ IR INTERPRETAVIMAS („ŠVIESOFORAS“)

Jurbarko rajono savivaldybės gyventojų visuomenės sveikatos stebėsena vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymu ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-1387 ,,Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo                Nr. V-488 „Dėl Bendrųjų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. Ataskaitoje pateikiami ir aprašomi 2018 m. visuomenės sveikatos būklę atspindintys duomenys Jurbarko rajono savivaldybėje. Pateikiami rodikliai (iš Valstybės deleguotų savivaldybėms visuomenės sveikatos stebėsenos pagrindinių rodiklių sąrašo) yra siejami su Lietuvos sveikatos programos (toliau – LSP) tikslų bei jų uždavinių įgyvendinimu. LSP iškeltų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo savivaldybėse stebėsenai parengtas baigtinis pagrindinių rodiklių sąrašas (toliau – PRS), kurį sudaro 51 unifikuotas rodiklis, geriausiai apibūdinantis LSP siekinius.

Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos strateginis tikslas – pasiekti, kad 2025 m. šalies gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai. Programoje įtvirtinti 4 tikslai: sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį; sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką; formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą; užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius.

Visuomenės sveikatos stebėsenos savivaldybėje tikslas – nuolat rinkti, tvarkyti, analizuoti ir interpretuoti visuomenės sveikatą charakterizuojančius rodiklius, kad remiantis išsamia informacija apie savivaldybės bendruomenės sveikatos būklę, sveikatos rizikos veiksnius, būtų galima planuoti ir įgyvendinti savivaldybės visuomenės sveikatos gerinimo priemones, taip pat vykdyti visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų sklaidą bei tinkamai informuoti savivaldybės politikus, siekiant efektyvaus valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) bei savarankiškųjų visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimo savivaldybės teritorijoje.

Ataskaita parengta naudojant oficialius statistikos šaltinius. Rengiant ataskaitą vadovautasi Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC) parengtu spaudiniu „Visuomenės sveikatos būklė savivaldybėse 2018 m. ir Statistikos departamento duomenys“.

Pagrindinio rodiklių sąrašo analizė ir interpretavimas („šviesoforo“ kūrimas) atliekamas palyginant 2018 m. Jurbarko rajono savivaldybės rodiklius su Lietuvos vidurkiu. Vadovaujantis „šviesoforo“ principu, visos 60 Lietuvos savivaldybių suskirstytos į grupes (atkreipiame dėmesį, jog 13 mažųjų savivaldybių, turinčių mažiau negu 20 000 gyventojų, nėra lyginamos su kitomis savivaldybėmis dėl rodiklių „jautrumo“). Rodiklių reikšmės 2018 m. suskirstytos į grupes, pagal kurias savivaldybės vertinamos:

12 savivaldybių, kuriose stebimas rodiklis atspindi geriausią situaciją, priskiriamos savivaldybių su geriausiais rodikliais grupei ir žymimos žalia spalva.

12 savivaldybių, kuriose stebimas rodiklis rodo prasčiausią situaciją, priskiriamos savivaldybių su prasčiausiais rodikliais grupei ir žymimos raudona spalva.

Likusių 36 savivaldybių rodiklio reikšmės žymimos geltona spalva. Šių savivaldybių rodikliai interpretuojami kaip atitinkantys Lietuvos vidurkį.

PRS analizės ir interpretavimo tikslas – įvertinti, kokia esama gyventojų sveikatos ir sveikatą lemiančių veiksnių situacija savivaldybėje, įvertinant LSP tikslų ir uždavinių įgyvendinimo kontekste.

Jurbarko rajono savivaldybės gyventojų visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitoje analizuojamų rodiklių duomenys ir jų interpretavimas pateikiami 1 lentelėje „Jurbarko rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių profilis“.

Remiantis profilio rodikliais ir jų interpretavimo rezultatais („šviesoforas“ ir santykis) pasirinktos 3 pagrindinio rodiklių sąrašo reikšmės, kurių rodiklis ar pokyčio kryptis yra prasčiausia palyginti su kitomis savivaldybės profilio reikšmėmis (raudonos spalvos pagrindinių rodiklių sąrašo reikšmės). Sudarytas Jurbarko rajono probleminių visuomenės sveikatos sričių (temų) sąrašas. Šiose srityse atlikta atrinktų rodiklių detali analizė ir vertinimas. Parengtos rekomendacijos. Pastaba: kai kurių PRS projekte numatytų rodiklių šioje ataskaitoje pateikti nėra galimybės, kadangi nėra parengta skaičiavimo metodologija.

 

Pirmame lentelės stulpelyje pateikiami PRS suskirstyti pagal LSP numatomus įgyvendinti tikslus ir uždavinius. Antrajame stulpelyje pateikiama Jurbarko rajono savivaldybės rodiklio reikšmė, trečiajame – atitinkamo rodiklio Lietuvos vidurkio reikšmė, ketvirtajame – mažiausia reikšmė tarp visų savivaldybių, penktajame – didžiausia reikšmė tarp visų savivaldybių, šeštajame – savivaldybės rodiklio interpretavimas (reikšmės savivaldybėje santykis su Lietuvos vidurkio reikšme ir savivaldybės vietos tarpe visų savivaldybių pavaizdavimas pagal „šviesoforo“ principą).

1 lentelė. Jurbarko rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių profilis

Rodiklis

Savivaldybės rodiklis

Lietuvos rodiklis

Minimali reikšmė

Maksimali reikšmė

Santykis:

savivaldybė / Lietuva

1

2

3

4

5

6

Strateginis tikslas – pasiekti, kad 2023 metais šalies gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau,

pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė

75,1

75,9

69,9

78,6

0,99

Išvengiamas mirtingumas

29,3

30,5

24,6

41,0

0,96

1 tikslas. Sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį

1.1. Sumažinti skurdo lygį ir nedarbą

Standartizuotas mirtingumo dėl savižudybių rodiklis (X60-X84) 100 000 gyv.

76,1

23,8

0

75,7

0,32

Bandymų žudytis (X60-X64, X66-X84) skaičius 100 000 gyv.

19,4

42,1

19,2

81,1

0,46

Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius 1 000 vaikų

78,8

69,1

35,2

220,2

1,14

Socialinės rizikos šeimų skaičius 1 000 gyventojų

3,3

3,3

0,3

8,7

1,01

Ilgalaikio nedarbo lygis

4,6

2,2

0,3

8,2

2,09

Gyventojų skaičiaus pokytis 1 000 gyventojų

14,2

5,3

23,7

8,4

2,67

1.2. Sumažinti socialinę ekonominę gyventojų diferenciaciją šalies ir bendruomenių lygmeniu

Mirtingumas dėl išorinių priežasčių (V01–Y98) 100 000 gyventojų

87,4

91,0

46,2

192,4

0,96

Išvengiamas mirtingumas

Standartizuotas mirtingumo dėl išorinių priežasčių rodiklis (V01–Y98)

100 000 gyventojų

Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, skaičius

1 000 gyventojų

306,7

148,9

57,4

339,9

2,06

Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 1 000 gyventojų

45,2

25,4

3,2

91,0

1,78

Sergamumas tuberkulioze (nauji atvejai ir recidyvai) (A15-A19)

10 000 gyventojų

46,6

37,9

0

88,4

1,23

Užregistruoti nauji TB atvejai (A15 – A19) 100 000 gyv.

42,8

32,9

0

88,4

1,30

Sergamumas daugeliui vaistų atsparia tuberkulioze

2 tikslas. Sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką

2.1. Kurti saugias darbo ir sveikas buities sąlygas, didinti prekių ir paslaugų vartotojų saugumą

Asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, skaičius

10 000 darbingo amžiaus gyventojų

1,9

0,9

0

3,9

2,08

Susižalojimo dėl nukritimo atvejų skaičius (W00-W19) 65+ m. amžiaus grupėje 10 000 gyventojų

198,9

150,7

104,9

212,0

1,32

Darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, skaičius

10 000 gyventojų

71,1

67,1

45,3

125,9

1,06

Sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis (A00-A08) 10 000 gyventojų

32,9

74,9

0

140,9

0,44

2.2. Kurti palankias sąlygas saugiai leisti laisvalaikį

Mirtingumas dėl atsitiktinio paskendimo (W65-W74) 100 000 gyventojų

Standartizuotas mirtingumo dėl atsitiktinio paskendimo rodiklis (W65-W74)

100 000 gyventojų

15,5

5,5

0

19,6

2,81

Mirtingumas dėl nukritimo rodiklis (W00-W19) 100 000 gyventojų

Standartizuotas mirtingumo dėl nukritimo rodiklis (W00-W19)

100 000 gyventojų

18,5

15,0

0

32,6

1,21

 

Mirtingumas dėl transporto įvykių rodiklis (V00-V99) 100 000 gyventojų

Standartizuotas mirtingumo dėl transporto įvykių rodiklis (V00-V99)

100 000 gyventojų

0

7.9

0

26.3

0

Pėsčiųjų mirtingumas dėl transporto įvykių (V00-V09) 100 000 gyventojų

0

3,0

0

19,2

0

Transporto įvykiuose patirtų traumų (V00-V99) skaičius 100 000 gyventojų

38,9

58,9

29,3

136,3

0,66

2.4. Mažinti oro, vandens ir dirvožemio užterštumą, triukšmą

Į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis

1 kvadratiniam kilometrui

141,4

1 010

6,3

34 382

0,14

Viešai tiekiamo geriamojo vandens prieinamumas vartotojams (proc.)

Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas vartotojams (proc.)

3 tikslas. Formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą

3.1. Sumažinti alkoholinių gėrimų, tabako vartojimą, neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir prieinamumą

Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu , rodiklis

100 000 gyventojų

4,06

3,1

0

24,8

1,31

Standartizuotas mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu, rodiklis 100 000 gyventojų

Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, rodiklis

100 000 gyventojų

15,2

17,7

0

45,1

0,86

Standartizuotas mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, rodiklis 100 000 gyventojų

Nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda (nusikaltimai)

23,2

85,8

3,9

442,1

0,27

Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais

197,5

189,9

49,8

415,9

1,04

Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais

310.2

166,8

32,5

359,2

1,86

3.2. Skatinti sveikos mitybos įpročius

Kūdikių, išimtinai žindytų iki 6 mėn. amžiaus, dalis (proc.)

28,3

36,7

11,7

73,5

0,77

4 tikslas. Užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius

 

4.1. Užtikrinti sveikatos sistemos tvarumą ir kokybę, plėtojant sveikatos technologijas, kurių efektyvumas pagrįstas mokslo įrodymais

Išvengiamų hospitalizacijų skaičius 1 000 gyventojų

37,7

32,5

20,0

64,9

1,16

Išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų skaičius

1 000 gyventojų

4,97

6,9

4,1

10,0

0,72

4.2. Plėtoti sveikatos infrastuktūrą ir gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, saugą, prieinamumą ir į pacientą orientuotą sveikatos priežiūrą

Slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius

2,86

2,0

1,2

6,2

1,43

Šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičius 10 000 gyventojų

6,9

7,2

2,6

13,6

0,96

Apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis vienam gyventoju

8,6

9,1

6,5

11,3

0,95

Savivaldybei pavaldžių stacionarines asmens sveikatos priežiūras paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientų pasitenkinimo lygis

Užregistruoti nauji daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės atvejai (A15-A19)

10 000 gyventojų

7,7

3,1

0

13,9

2,47

Sergamumas ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis (B20-B24, A50-A64)

10 000 gyventojų

0,77

2,2

0

5,1

0,35

4.3. Pagerinti motinos ir vaiko sveikatą

Kūdikių (vaikų iki 1 m. amžiaus) mirtingumas 1 000 gyvų gimusių kūdikių

4,9

3,4

0

16,5

1,44

2 metų amžiaus vaikų MMR1 (tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina, 1 dozė)

91,2

92,1

83,0

99,5

0,99

1 metų amžiaus vaikų DTP3 (difterijos, stabligės, kokliušo vakcina, 3 dozės) skiepijimo apimtys

96

92,3

70,0

97,7

1,04

Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje

7,7

14,5

5,7

52,7

0,53

Vaikų neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų, dalis (proc.)

17,2

18,9

7,5

28,3

0,91

Paauglių (15–17 m.) gimdymų skaičius 1 000 gyventojų

5,1

4,4

0

15,8

1,17

4.4. Stiprinti lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir kontrolę

Mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis (I00-I99)

100 000 gyventojų

Standartizuotas mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis (I00-I99)

100 000 gyventojų

967,8

744,5

616,5

1 059,0

1,30

Mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis (C00-C97) 100 000 gyventojų

321,4

274,7

219,6

347,1

1,17

Standartizuotas mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis (C00-C97)

100 000 gyventojų

Mirtingumo nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklis (I60-I69) 100 000 gyventojų

Standartizuotas mirtingumo nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklis (I60-I69)

100 000 gyventojų

192,7

181,8

83,8

485,7

1,06

Sergamumas II tipo cukriniu diabetu (E11) 10 000 gyventojų

89,9

56,6

26,9

112,0

1,59

Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio 2014–2015 m. finansavimo programoje

37,1

50,2

13,8

71,7

0,74

Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų, finansavimo programoje

51,1

52,7

28,9

72,0

0,97

Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programoje 2014–2015 m.

45,1

53,1

28,6

66,0

0,85

Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių  ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programoje

38,1

42,9

26,2

61,4

0,89

             

 

Lietuvos statistikos departamento 2019 m. duomenimis, Jurbarko rajono nuolatinių gyventojų apskrityje ir savivaldybėje 2014 m. gyveno – 28 414 asmenys, 2015 m. – 27 864 asmenys, 2016 m. – 27 565 asmenys, 2017 m. – 26 800 asmenys ir 2018 m. – 26 043 asmenys. Gyventojų skaičius galėjo mažėti dėl ypač išaugusios emigracijos ir gimstamumo mažėjimo Jurbarko rajone (1 pav.).

Gyventojų skaičius – tai išvestinis demografinių procesų (gimstamumo, mirtingumo bei migracijos) rodiklis. HI SIC duomenimis gyventojų skaičiaus pokytis 2018 m. Jurbarko rajono savivaldybėje 1 000 gyv. buvo 2,67 proc., tai atitiko bendrą Lietuvos gyventojų skaičiaus pokyčio vidurkį.

1 pav. Statistikos departamentas, oficialios statistikos portalas (2019 m. 12 mėn.).

Nuo 2009 m. stebimas gimstamumo rodiklių blogėjimas: 2009 m. – 9,31/1 000 gyv., 2010 m. – 8,44/1 000 gyv., 2011 m. – 8,44/1 000 gyv. 2012 m. gimstamumo rodiklis Jurbarko rajone pagerėjo, tačiau už Lietuvos vidurkį buvo mažesnis – 9,62/1 000 gyv., 2013 m. – 8,61/1 000 gyv., 2014 m. – 9,4/1 000 gyv., o 2015 m. – 9,8/1000 gyv., 2016 m. – 10,0/1 000 gyv., 2017 m. –     9,9/1 000 gyv., 2018 m. – 7,8/1 000.

2018 m. Jurbarko rajone mirė – 446 gyventojai, 2017 m. – 469 gyventojai, 2016 m. – 481 gyventojas, 2015 m. – 488 gyventojai.

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – tai pagrindinis gyventojų sveikatos rodiklis, parodantis bendrą rizikos veiksnių poveikį, ligų paplitimą, intervencijų bei gydymo veiksmingumą. Lietuvos vidurkis 2017 m. buvo – 75,7 metai, Jurbarko rajono savivaldybės – 73,4 metai, tai 0,97 karto didesnė nei Lietuvos vidurkis. 2018 m. Lietuvos vidurkis buvo – 75,9 metai, Jurbarko rajono savivaldybės – 75,1 metas, tai atitiko Lietuvos vidurkį. Stebint vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčius, nuo 2015 m. vidutinė gyvenimo trukmė Jurbarko rajone kito nežymiu procentu (2 pav.).

2 pav. Statistikos departamentas, oficialios statistikos portalas (2017 m.) ir Higienos instituto leidinys ,,Visuomenės sveikatos būklė savivaldybėse“ 2018 m.

 

Iš 1 lentelėje „Jurbarko rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių profilis“ pateiktų PRS rodiklių reikšmių, Jurbarko rajono savivaldybėje palyginimo su atitinkamu Lietuvos vidurkio rodikliu matyti, kad Jurbarko rajono savivaldybės rodiklis (žalia zona) yra geresnis už Lietuvos vidurkį:

  • Standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių (X60-X84) 100 000 gyv.
  • Bandymų žudytis (X60-X64, X66-X84) skaičius 100 000 gyv.
  • Standartizuotas mirtingumas dėl transporto įvykių (V00-V99) 100 000 gyv.
  • Pesčiųjų mirtingumas dėl transporto įvykių (V00-V09) 100 000 gyv.
  • Transporto įvykiuose patirtos traumos (V00-V99) 100 000 gyv.
  • Į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 kvadratiniam kilometrui (2018 m.).
  • Standartizuotas mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu.
  • Standartizuotas mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu 100 000 gyv.
  • Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.
  • Išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jų komplikacijų skaičius 1 000 gyv.
  • 1 metų amžiaus vaikų DTP ( difterijos, stabligės, kokliušo vakcina, 3 dozės) skiepijimo apimtys.

Jurbarko rajono savivaldybės 8 rodikliai, patenkantys į prasčiausių savivaldybių kvantilių grupę (raudonoji zona), 2018 m. yra prastesni už Lietuvos rodiklį:

  • Ilgalaikio nedarbo lygis.
  • Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, skaičius 1 000 gyventojų.
  • Asmenų žuvusių ar sunkiai sužeistų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, skaičius 10 000 darbingo amžiaus gyv.
  • Susižalojimai dėl nukritimų (W00-W19) 65 + m. amžiaus grupėje 10 000 gyv.
  • Standartizuotas mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų (W65-W74) 100 000 gyv.
  • Tikslinės populiacijos dalis (proc.) dalyvavusi vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje.
  • Užregistruoti nauji daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės atvejai (A15-A19) 100 000 gyv.
  • Sergamumas antro tipo cukriniu diabetu (E11) 10 000 gyv.

Lietuvos vidurkį atitinkanti kvantilių grupė (geltonoji zona):

  • Išvengiamas mirtingumas.
  • Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (metais).
  • Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose skaičius 1 000 gyv.
  • Socialinės rizikos šeimų skaičius 1 000 gyv.
  • Gyventojų skaičiaus pokytis 1 000 gyv.
  • Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 1 000 gyv.
  • Standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių (V00-Y89) 100 000 gyv.
  • Užregistruoti nauji TB atvejai (A15-A19) 100 000 gyv.
  • Sergamumas tuberkulioze (nauji atvejai ir recidyvai) (A15-A19) 100 000 gyv.
  • Darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, skaičius 10 000 gyv.
  • Sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis (A00-A08) 10 000 gyv.
  • Standartizuotas mirtingumas dėl nukritimo rodiklis (W00-W19) 100 000 gyv.
  • Nusikalstamos veiklos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda (nusikaltimai) 100 000 gyv.
  • Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais.
  • Kūdikių išimtinai žindytų iki 6 mėn. amžiaus dalis (proc.).
  • Išvengiamų hospitalizacijų skaičius 1 000 gyventojų.
  • Slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius.
  • Šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičius 10 000 gyv.
  • Apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis vienam gyventojui.
  • Sergamumas daugeliui vaistų atsparia tuberkulioze skaičius (A15-A19) 100 000 gyv.
  • Sergamumas ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis 10 000 gyventojų.
  • Kūdikių (vaikų iki 1 m. amžiaus) mirtingumas 1 000 gyvų gimusių kūdikių.
  • 2 metų amžiaus vaikų MMR1 (tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina, 1 dozė) skiepijimo apimtys proc.
  • Vaikų neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų, dalis (proc.).
  • Paauglių (15–17 m.) gimdymų skaičius 1 000 gyv.
  • Standartizuotas mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis 100 000 gyv.
  • Mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis (C00-C97) 100 000 gyventojų.
  • Standartizuotas mirtingumo nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklis (I60-I69) 100 000 gyv.
  • Tikslinės populiacijos dalis (proc.) dalyvavusi atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio prevencinėje programoje 2017–2018 m.
  • Tikslinės populiacijos dalis (proc.) dalyvavusi gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinėje programoje 2016–2018 m.
  • Tikslinės populiacijos dalis (proc.) dalyvavusi storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinėje programoje 2017–2018 m.
  • Tikslinės populiacijos dalis (proc.) dalyvavusi širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupės prevencinėje programoje 2018 m.
  • SPECIALIOJI DALIS
  • ILGALAIKIO NEDARBO LYGIS ŠALYJE 2018 M.

Ilgalaikio nedarbo lygis – tai bedarbystė, trunkanti ilgiau kaip metus, parodanti darbo jėgos procentą nuo visų galinčių dirbti asmenų. Ilgalaikis nedarbas – vienas iš socialinių – ekonominių poveikio sveikatai veiksnių, turintis nemažą įtaką fizinei ir psichinei sveikatai. Rodiklį galime priskirti rizikos sveikatai grupei. Šalies savivaldybėse ilgalaikio nedarbo lygis pasiskirstęs netolygiai. Prasčiausi rodikliai mažuose savivaldybėse. Tam turi įtakos didesniuose miestuose didesnė naujų darbo vietų pasiūla ir tai, kad juose gyvena daugiau išsilavinusių žmonių.

Ilgalaikis nedaro lygis Jurbarko rajone lyginat su Lietuvos vidurkiu jau nuo 2015 m. yra kritinėse ribose. Tai rodiklis, kuris jau keturi metai iš eilės nekinta ir situacija negerėja.

Ilgalaikio nedarbo lygio rodiklis Lietuvoje 2015 m. buvo – 2,5 proc., Jurbarko rajono savivaldybės rodiklis buvo – 5,65 proc., tai 2,26 karto didesnis nei Lietuvos vidurkis. 2016 m. Lietuvos rodiklis – 2,2 proc., Jurbarko rodiklis – 4,7 proc., tai 2,14 karto didesnis nei Lietuvos rodiklis. 2017 m. Lietuvos nedarbo lygio rodiklis siekė – 2,1 proc., Jurbarko rajono savivaldybės rodiklis siekė – 4,2 proc., t. y. – Jurbarko savivaldybės rodiklis buvo 2,0 kartais didesnis, nei Lietuvos. 2018 m. Lietuvos nedarbo lygio rodiklis buvo – 2,2 proc., o Jurbarko rajono savivaldybės – 4,6 proc., t. y. – 2,09 karto didesnis nei Lietuvos rodiklis (3 pav. 4 pav.).

3 pav. Šaltinis: Jurbarko rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro ataskaitos nuo 2015 m.

4 pav. Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centro leidinys Visuomenės sveikatos būklė savivaldybėse (2018 m.).

 

  • MOKINIŲ GAUNANČIŲ NEMOKAMĄ MAITINIMĄ MOKYKLOSE, SKAIČIUS 1 000 VAIKŲ

Lietuvos šeimų su mažomis pajamomis vaikai yra priskiriami rizikos sveikatai grupei, todėl įstatymo nustatyta tvarka jie, besimokydami mokykloje, turi teisę gauti nemokamą maitinimą. 2018 m. Lietuvoje apie 15 proc. mokyklinio amžiaus vaikų mokyklose maitinosi nemokamai. Didžiausi rodikliai 2018 m. buvo Šalčininkų r. sav. – 339,9/1 000 vaikų,             Lazdijų r. sav. – 335,5/1 000 vaikų.

Jurbarko rajono mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose 2018 m. buvo – 306,7/1 000 vaikų, Lietuvos rodiklis – 148,9/1 000 vaikų, t. y. Jurbarko rajono savivaldybės rodiklis 2,06 karto viršijo Lietuvos vidurkį. Lyginat su ankstesniais metais 2017 m. Lietuvos rodiklis buvo – 159,1/1000 vaikų, Jurbarko rajono savivaldybės – 318,2/1 000 vaikų, Jurbarko rajono savivaldybės rodiklis 2,0 karto buvo didesnis nei Lietuvos – 159,1/1 000 vaikų. 2016 m. Lietuvos rodiklis – 188,6/1 000 vaikų, Jurbarko rajono savivaldybės – 352,7/1 000 vaikų, t. y. 1,87 karto didesnis už Lietuvos vidurkį. 2015 m. Lietuvos rodiklis – 219,5/1 000 vaikų, Jurbarko rajono savivaldybės – 390,7/1 000 vaikų, t. y. 1,78 karto viršijo Lietuvos vidurkį (5 pav.).

 

5 pav. Šaltinis: Jurbarko rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro ataskaitos nuo 2015 m.

  • SERGAMUMAS II TIPO CUKRINIU DIABETU 10 000 GYV.

2018 m. 15 857 asmenims ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pirmą kartą gyvenime užregistruotas II tipo cukrinis diabetas (nuo insulino nepriklausomas diabetas). Sergamumas šia liga – 56,6/10 000 gyv. (2017 m. – 62,3/10 000 gyv.).

Didžiausias sergamumo rodiklis nustatytas Lazdijų r. sav. – 112,0/10 000 gyv., antroje vietoje Jurbarko r. sav. – 90,1/10 000 gyv.), t. y. rodiklis, kuris 1,59 karto viršijo Lietuvos vidurkį. (6 pav.).

6 pav. Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centro leidinys Visuomenės sveikatos būklė savivaldybėse (2018 m.).

  • JURBARKO RAJONO GYVENTOJŲ SUAUGUSIŲJŲ GYVENSENOS TYRIMO

2018 M. RODIKLIŲ REZULTATAI

 

Vadovaujantis Bendraisiais savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. V-488 ,,Dėl Bendrųjų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų patvirtinimo“ 2 priedu bei Higienos instituto pateikta informacija dėl Jurbarko rajono gyventojų suaugusiųjų gyvensenos tyrimo rodiklių, ataskaitoje išanalizuota ir pateikta 16 rodiklių.

Jurbarko rajono gyventojų stebėsenos tyrimas buvo atliktas 2018 m. Jurbarko rajono gyventojų apklausa vyko nuo kovo iki gegužės mėnesio. Gyventojai apie apklausą, kuri vyks jų namuose, iš anksto buvo informuoti spaudoje, Jurbarko rajono savivaldybės visuomenės sveiktos biuro ir Savivaldybės interneto svetainėse. Biuro specialistai dalyvavo mokymuose ir pagal Higienos instituto parengtą ir patvirtintą metodiką atliko tyrimą. Buvo planuota apklausti 416 asmenų, iš viso apklausta 426 asmenys, iš jų: mieste – 166 (39,0 proc.), kaime – 250 (58,7 proc.), Smalininkų miestelyje – 10 (2,3 proc.). Gyventojams buvo pateiktos anketos su 33 klausimais. Klausimai buvo įvairaus pobūdžio pradedant gyvensena ir baigiant jų pajamomis. Tyrimo rezultatai pristatomi pagal 16 suaugusiųjų gyvensenos stebėsenos rodiklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Rodiklių reikšmės buvo pateikiamos kiekvienai savivaldybei. Rodikliai buvo suskirstyti į tris grupes:

  • gyvenimo kokybės, sveikatos, laimingo gyvenimo vertinimas, prislėgta nuotaika, bendravimas;
  • sveikatos elgsena (fizinis aktyvumas ir mitybos įpročiai);
  • rizikingas elgesys (tabako, elektroninių cigarečių rūkymas, alkoholio vartojimas, narkotinių medžiagų vartojimas).

Visi gauti duomenys tyrimo metu buvo perduoti Higienos institutui iki 2018 m. liepos 25 d. Higienos institutas apdorojo gautus rezultatus ir pateikė suaugusiųjų gyvensenos tyrimo 2018 m. rodiklių suvestinę – ataskaitą, kuri panaudota šioje ataskaitoje. Dalis duomenų analizuojamų ataskaitoje pateikta Jurbarko rajono savivaldybės visuomenės sveiktos biuro stebėsenos specialisto, apdorojus tyrimo duomenis su Excel programa.

SUAUGUSIŲJŲ GYVENSENOS RODIKLAI

 

Suaugusiųjų gyvenimo kokybės, sveikatos, laimingo gyvenimo, prislėgtos nuotaikos ir bendravimo vertinimo klausimyne suaugę, kurie savo gyvenimo kokybę vertino kaip labai gerą, buvo 57,7 proc. apklaustųjų. Suaugusieji, kurie savo sveikatą vertino kaip gerą ir labai gerą, buvo 53,9 proc. Laimingais ir labai laimingais jautėsi 51,7 proc. apklaustųjų, o gyventojų, kuriuos per praėjusį mėnesį buvo apėmusi prislėgta nuotaika, nerimas šiek tiek labiau nei anksčiau, buvo 16,7 proc. (7 pav.).

7 pav. Šaltinis Higienos instituto parengtas ,,Suaugusiųjų gyvensenos klausimynas". Tyrimo atsakymai (2018 m.).

 

BENDRAVIMAS SU ŠEIMOS NARIAIS, GIMINAIČIAIS, DRAUGAIS

 

Vienas iš svarbesnių sveikatos faktorių yra bendravimas. Bendravimo įgūdžius lemia charakterio bruožai bei žmonių sveikatos sutrikimai. Jurbarko rajono gyventojai teigė, kad daugiausia bendrauja su šeimos nariais – 91,8 proc., su draugais – 80,5 proc., su giminaičiais –             77, 2 proc. (9 pav.). Kiekvieną savaitę bendrauja – 33 proc., kelis kartus per mėnesį – 24 proc., kasdien – 20 proc. apklaustųjų (8 pav.).

8 pav. Šaltinis Visuomenės sveikatos biuro, tyrimo duomenų apdorojimas su Excel programa ,,Suaugusiųjų gyvensenos klausimynas“ (2018 m.).

 

9 pav. Šaltinis Higienos instituto parengtas ,,Suaugusiųjų gyvensenos klausimynas“. Tyrimo atsakymai (2018 m.).

 

 

SVEIKATOS ELGSENA

 

Reguliarus fizinis aktyvumas, mitybos įpročiai, žalingų įpročių kaip rūkymas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, alkoholio vartojimas ir kiti faktoriai tiesiogiai veikia sveikatą.

Reguliarus fizinis aktyvumas, neatsiejamas geros sveikatos veiksnys, padeda kontroliuoti kūno būklę ir svorį, pagerinti sveikatą ir nuotaiką, sumažinti su nutukimu siejamų ligų riziką. Ilgalaikiais tyrimais įrodyta, jog fizinis pasyvumas yra vienas pagrindinių lėtinių neinfekcinių ligų, ypač širdies ir kraujagyslių sistemos, bei nutukimo, rizikos veiksnių. Apklausoje 42,0 proc. Jurbarko rajono gyventojų teigė, kad bent po 30 min. 5 dienas per savaitę ar dažniau užsiima fizine veikla.

Tinkamos mitybos ir fizinio aktyvumo reguliavimas yra esminiai veiksniai, siekiant kontroliuoti savo svorį. Į klausimą ,,Kiek kartų per dieną valgote vaisių ar daržovių (neskaitant bulvių), tomis dienomis, kai jas valgote?“ vieną, ar daugiau kartų per dieną, nurodė valgantys vaisius – 28 proc., 1 – 3 kartus per savaitę – 28 proc., 4 – 6 kartus per savaitę – 26 proc. (10 pav.).

„Kaip dažnai valgote daržoves?“ – 37 proc. apklaustųjų nurodė vieną, ar daugiau kartų per dieną, 4 ar 6 kartus per savaitę nurodė – 29 proc., o 24 proc. apklaustųjų atsakė, kad vaisius ir daržoves valgantys 1 ar 3 kartus per savaitę (11 pav.).

 

10 pav. Šaltinis Higienos instituto parengtas ,,Suaugusiųjų gyvensenos klausimynas". Tyrimo atsakymai (2018 m.).

Į klausimą ,,Ar Jūs papildomai dedate druskos į paruoštą maistą?“: nededu atsakė – 47 proc., dedu, kai mano nuomone trūksta druskos, nurodė – 44 proc. apklaustųjų (12 pav.).

 

11 pav. Šaltinis Visuomenės sveikatos biuro, tyrimo duomenų apdorojimas su Excel programa ,,Suaugusiųjų gyvensenos klausimynas“ (2018 m.).

 

 

12 pav. Šaltinis Visuomenės sveikatos biuro, tyrimo duomenų apdorojimas su Excel programa ,,Suaugusiųjų gyvensenos klausimynas“ (2018 m.).

 

 

 

RIZIKINGAS ELGESYS

Rizikingas elgesys – tai tabako gaminių, elektroninių cigarečių, alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas, ne retai yra suaugusiųjų blogo elgesio vaikams pavyzdys.

Suaugusiųjų, kurie per paskutines 30 dienų kasdien vartojo alkoholinius gėrimus, buvo tik – 2,0 proc., suaugusiųjų, kurie per paskutines 30 dienų kartą per savaitę vartojo alkoholinius gėrimus buvo – 19,6 proc., o kurie per paskutinius 12 mėnesių vartojo alkoholinius gėrimus kartą per savaitę ir dažniau buvo – 14,1 proc. Suaugusiųjų, kurie per paskutines 30 dienų bent kartą vartojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, be gydytojo paskyrimo, buvo – 4,1 proc., o suaugusiųjų, kurie per paskutinius 12 mėnesių bent kartą vartojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, be gydytojo paskyrimo buvo – 4,5 proc. (14 pav.).

Apklausoje Jurbarko rajono gyventojai nurodė, kad per paskutinius 12 mėnesių nevartojo tabako gaminių ar elektroninių cigarečių net 73 proc. apklaustųjų, kad kasdien rūkė – 15 proc. apklaustųjų (13 pav.).

13 pav. Visuomenės sveikatos biuro, tyrimo duomenų apdorojimas su Excel programa ,,Suaugusiųjų gyvensenos klausimynas“ (2018 m.).

 

 

 

14 pav. Šaltinis Higienos instituto parengtas ,,Suaugusiųjų gyvensenos klausimynas“. Tyrimo atsakymai (2018 m.).

 

Į klausimą ,,Ar bent kartą, per 30 dienų, be gydytojo paskyrimo, vartojote narkotinių, ar psichotropinių medžiagų?“, kad „ne“ atsakė – 94 proc. apklaustųjų. Kadangi 94 proc. apklaustųjų atsakė, kad nevartojo narkotikų ar be gydytojo paskyrimo psichotropinių vaistų, apie kitus narkotikus, kaip marihuaną ar hašišą (kanapes / ,,žolę“), nebuvo net atsakymų (15 pav.).

15 pav. Visuomenės sveikatos biuro, tyrimo duomenų apdorojimas su Excel programa ,,Suaugusiųjų gyvensenos klausimynas“ (2018 m.).

 

3. REKOMENDACIJOS

 

JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS ĮSTAIGOMS:

  • Jurbarko savivaldybės administracijai iš esmės spręsti problemas dėl investicijų pritraukimo į Jurbarko rajono savivaldybę, mažinant bedarbių skaičių.
  • Iš esmės sprendžiant bedarbystės Jurbarko rajone skaičių, mažėtų pašalpas gaunančiųjų bei socialinės rizikos šeimų skaičius.
  • Mokyklose plėtoti, ne tik mažas pajamas gaunančių mokinių maitinimo klausimus, bet ir visų mokinių maitinimo lengvatinėmis sąlygomis, mažinant socialinę atskirtį tarp vaikų.
  • Plėtoti fiziniam aktyvumui palankią ir užimtumo gerinimo infrastruktūrą (dviračių takų plėtra, laisvalaikio ir sveikatingumo zonų įrengimas).
  • Didinti darbų saugos darbo vietose kontrolę, paskiriant atsakingus asmenis. Atsakingai vesti darbo saugos instruktažus darbuotojams sveikatos išsaugojimo klausimais bei tinkamai kontroliuoti šią sritį.
  • Užtikrinti prieinamumą pas šeimos gydytojus kaimo vietovėse, plėsti šių paslaugų

tinklą.

  • Jurbarko rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui ir toliau vykdyti prevencines sveikatingumo veiklas rajono gyventojams. Daugiau dėmesio skirti cukrinio diabeto prevencijai ne tik bendruomenėse, bet ir mokyklose.

JURBARKO RAJONO GYVENTOJAMS:

  • Aktyviai dalyvauti Jurbarko rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro organizuojamuose renginiuose.
  • Didinti profilaktinių programų įgyvendinimo Jurbarko rajone mastą, skatinti rajono gyventojus reguliariai tikrintis sveikatą ir dalyvauti valstybinėse profilaktikos ir kontrolės programose (onkologinėse, širdies ir kraujagyslių) nustatytoms gyventojų amžiaus grupėms.

___________________________________

Logo

Logo

NUTIKO SUKREČIANTIS ĮVYKIS?
Kviečiame kreiptis į „Mobilią psichologinių krizių įveikimo komandą“ ir gauti pagalbos.
 

PLAČIAU


Logo

 

KALENDORIUS

Pirm A T K P Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30

Bendradarbiaujame su:

pantera logo

Jrb gimnazija

Erzvilko gmnz

Veliuonos gmnz

Naujamiestis

Vytauto Didziojo

Klausuciai

© 2019 Jurbarko rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Lauko g. 17, LT-74157 Jurbarkas | tel. (8 447) 51 661 | info@jurbarkovsb.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 303506461

Please publish modules in offcanvas position.